Porto stebuklai, I dalis | Life is a theatre
15232
single,single-post,postid-15232,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,side_area_uncovered_from_content,qode-theme-ver-9.1.3,wpb-js-composer js-comp-ver-4.11.2.1,vc_responsive

Porto stebuklai, I dalis

Porto Atlantic ocean

05 Apr Porto stebuklai, I dalis

 

 

Porto center
Scrubby Porto (fun fact: taken in the city centre)

 

Vargu ar kada rimtai buvau susimąsčiusi apie Portugaliją. Rimčiau šiuo kraštu pradėjau domėtis tik nusipirkusi lėktuvo bilietus. Tas žemės lopinėlis man asocijavosi su pasakymu „Mes ne Ispanija!!!“, kas buvo visai miela, nes priminė Lietuvos ir Latvijos situaciją. Ką dar žinojau?.. kad valstybinė kalba – portugalų. Ir tiek. Gėda.

Lankiausi keliuose miesteliuose, bet daugiausia laiko praleidau Porte – nė 250 tūkst. gyventojų neturinčiame mieste prie pat Atlanto vandenyno. Tai, ką pamačiau atvykusi, bandė pavogti mano širdį, todėl tai būtina papasakoti. Šiame įraše pasidalinisu labiau bendro pobūdžio įspūdžiais, nes visko, ką dabar turiu omeny, neįmanoma sutalpinti į vieną. Kitame įraše pereisiu prie konkrečių pasiūlymų.

 

Porto view
Looking down from famous Porto bridge

 

Pradėsiu nuo to, kuo prasidėjo mano pačios įžengimas į šlovingąją Portugalijos žemę – užgrūstais viešojo transporto bilietų automatais. Vos išėjusi iš atvykimo salės pamačiau besigrūdančius, pasimetusius žmones. Daug turistų, kurie kišo pinigus į automatą, laukė atsakymo kaip išganymo ir arba laimingi pasiimdavo tinkamą bilietą… arba nedrąsiai baksnodavo per darbuotojo petį, angliškai klausdami ar gerą bilietą nusipirko. Na, ką – stoju į eilę ir iškart jaučiu įtampą. Laukiu. Ateina mano eilė, nė nežinau, ką spaudžiu, bet padarau pinigų grąžinimą. Žmonės nervingai trepsi, dūsauja ir laukia. Nors automatas ne vienas, bet laukiančiųjų eilė kaip prie bananų sovietiniais laikais. Dar pridursiu, kad tai skubantys žmonės. Suprantama, tai pablogina mano situacija. Galiausiai po pasitarimų su atsainia ir nuo kvailų klausimų pavargusia darbuotoja turiu bilietus. Pirmasis įspūdis buvo „Ir kaip aš čia susigaudysiu, jei net bilietą sunku nusipirkti?“. Bet, kaip žinom, pirmasis įspūdis dažnai klaidingas. Taip buvo ir šįkart.

 

Portugal Porto
That typical Porto view

 

Kur gyvenau? Žmonių susiradau Couchsurfinge. Didžiąją dalį laiko Portugalijoje praleidau pas vyruką, gyvenantį prie pat Porto centro, kelias dienas – pas šeimą Vila Nova de Famalicão. Apie viešbučius ir hostelius, kaip suprantat, nedaug patarsiu. Jei nejaukiai jaučiatės su nepažįstamais jiems nemokėdami, tai rinkitės airbnb – gal bus jaukiau, jei sumokėsit 😀 Jei nerūpi pigesnės alternatyvos ir visai nesinori trintis su vietiniais vienam name, tai rinkitės viešbučius. Kadangi [kaip visada] dėmesingai rinkausi pas ką gyvensiu, jokių problemų neturėjau. Abu hostai užpylė  patarimais ir slapta informacija, nepasiekiama paprastam, savarankiškam turistui. Jau vien dėl to Couchsurfing šiai kelionei buvo gera mintis, bet apie šią platformą sulauksite atskiro įrašo.

Piniginiai reikalai. „Ar brangu ten?“ – tikriausiai populiariausias klausimas grįžus. Po Vokietijos – rojus. Jauties kaip Holivudo žvaigždė ir švaistai savo turimus centus į kairę ir dešinę. Po Lietuvos – kainos panašios, vaisiai, vandenyno gėrybės pigesnės, kas brangiau nei Lietuvoj nesugalvoju. Tad nenuskursit – garantuoju. Pateikiu pavyzdį – jaukioje parduotuvėlėje prisirinkau kelis maišelius skirtingų vaisių, morališkai pasiruošiau ištaškyti savo eurus (norėjau tikėt, kad išleisiu iki 10 pinigų). Pardavėjui pasakius, kad viskas kainuos 1,7€, nesupratau ar čia tik už tuos bananus, ar už ką čia. Paaiškėjo, kad už viską. Bendrai savaitei reiktų apie 150€. Valgydavau kavinėse, vakarais skanaudavau Porto vyną su desertu, kelias dienas traukiniu važinėdavau iš Vila Nova de Famalicão į kitus miestelius, vieną dieną nuomavausi dviratį, lankiausi keliuose mokamuose objektuose. Jei norit kažko fancy kasdienai, tai prigriebkit vieną kitą šimtuką papildomai, bet aš puikiai leidau laiką su 150 pinigų. Beje, nepamirškit, kad nemokėjau už būstą.

Valgis. Ar valgoma? Taip, labai valgoma, labai sotu. Kas tradicinio? Žuvis, šiaip vandenyno gėrybės, vaisiai.  Ko reiktų paragauti? Porto tradicinis patiekalas – Francesinha. Dvigubas sumuštinis su mėsos gabalu, plaukiojantis padaže su tąsiu sūriu. Pageidaujant dar ir su bulvytėmis. Apsirijimas. Žmogau.. tai – apsirijimas. Neėmiau bulvyčių – aš realistė. Ir vis tiek reikėjo kelių pertraukų tarp valgymo, kad baigčiau. Šitą privaloma paragauti. Kas dar? Kiekvienas mano rytas prasidėdavo tradiciniais vietinių pusryčiais, t.y. arbata su pienu + kruasanas su kumpiu, sūriu ir Pastéis de Nata. Tai trapiõs tešlos pyragėliai pripildyti kremu (artimiausiu metu pasidalinsiu tradiciniu receptu iš knygos, kurią parsivežiau iš Porto). Privaloma paragauti ir Porto vyno. Kitoks. Pamatysit. Būtina užsukti ir į žuvies kvartalą, kur žuvis ant grotelių ruošiama, išdarinėjama ir kepama tiesiog prieš jus. Virtinė restoranų, gatvė palei Atlanto vandenyno, paskendusi kepamos žuvies dūmuose.

 

Porto sunset
Porto sunset

 

Įdomu, tiesa? Bus ir dar daugiau, bet kol kas jus pakankinsiu iki kito karto. Sekantį kartą aptarsiu veiklas, konkrečias vietas – ką verta pamatyti, ką nuveikti, kur nueiti. Pasidalinsiu ir hosto slaptu patarimu. Bus ir daugiau nuotraukų. Planuojat keliauti ir turite konkrečių klausimų? Užduokit. Aš čia tam, kad patarčiau, jei jūsų galvoje chaosas planuojant kelionę. 😀

Iki greito! :)

4 Comments
  • Vaida
    Posted at 18:45h, 09 April Reply

    Ačiū už pasakojimą, labai įdomu. Ir nuotraukos nuostabios. Prenumeruoju Bloglovin’e ir laukiu kitų įrašų! :)

    • Veronika
      Posted at 19:15h, 09 April Reply

      Džiaugiuosi, kad patiko! Greitu metu pratęsiu. :)

  • Terkle
    Posted at 11:06h, 10 April Reply

    Laba diena,
    labai man patiko Jusu pasakojimas, Nekantriai lauksiu pratesimo su nuotraukoms. Linkiu ikviepimo:-]

  • Janina
    Posted at 09:50h, 17 April Reply

    Labai labai idomu,laukiu pratesimo.Aciu

Post A Comment