Vokiškos Kalėdos. Ką pastebėjau per 4 metus? | Life is a theatre
15835
single,single-post,postid-15835,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,side_area_uncovered_from_content,qode-theme-ver-9.1.3,wpb-js-composer js-comp-ver-4.11.2.1,vc_responsive

Vokiškos Kalėdos. Ką pastebėjau per 4 metus?

Kalėdinė mugė

12 Jan Vokiškos Kalėdos. Ką pastebėjau per 4 metus?

Taip, žinau – Kalėdos tik ką baigės ir prieš kelias dienas jau ir paskutinės eglės buvo nupuoštos, bet būsiu netikėta ir apie Kalėdas parašysiu dabar. Dorokitės su tuo kaip norit.

Jei kalėdinis pasiruošimas namie reiškia plušimą prie puodų ir dovanų pirkimą artimiesiems, tai būnant svečioje šalyje, prie viso to tenka dar ir atrasti tradicijas. Vokiečių pasiruošimą šventėms stebėjau jau ketvirtą kartą, todėl tikiu, kad šį bei tą šia tema galiu pasakyti. O kodėl tuo nepasidalinus? Juk iš kitų kultūrų galima ir pasimokyti, o geriausiu atveju net ir namie kažką pritaikyti. Bet kokiu atveju man pačiai visuomet įdomu paskaitinėti apie tai, kaip kitos tautos gyvena. :)

Visame kalėdiniame laikotarpyje išskyriau tris svarbiausius punktus, kuriuos ir aprašysiu kiek plačiau. Taigi, pradedam.

Adventas. Prieškalėdinis laikotarpis Vokietijoje itin svarbus. Čia jis neįsivaizduojamas be Advento kalendorių (kritinis atributas išperkamas iki Advento pradžios. Pati norėjau vieną nusipirkti gruodžio trečiąją, bet svajok toliau, taip sakant. Niekur jų nebebuvo) ir keturių, kas savaitę uždegamų, žvakių bei kvepiančių vainikų. Pastarieji kabinami ant durų, dedami ant stalo ar pritvirtinami virš laiptinės/svetainės/virtuvės/ itt. durų: visur, kur tik įmanoma. Yra miestų, kurie į Advento savaičių skaičiavimus įtraukia ir savo miesto simbolius ar žinomesnius pastatus. Pvz., pagrindinė Volkswagen gamykla kasmet panaudoja savo žinomus išmetamuosius kaminus: kas savaitę raudonai apšviečiamas vis naujas kaminas iki pat Advento pabaigos.

Volkswageb

 

Kiekvieną Advento sekmadienį dauguma pasitinka prie gausaus pusryčių stalo. Vieni viską ruošia savarankiškai, kiti renkasi brunch’ą restorane. Laikas skiriamas šeimai, pokalbiams (kaip ir dauguma pasisedėjimų ar švenčių) ir atsipalaidavimui. Ta proga net prabangiausi restoranai ruošia ypatingus kalėdinius pusryčių pasiūlymus, į valgiaraštį įtraukia tipinių kalėdinių užkandžių ar desertų. Paradoksalu, bet nors Adventinio sekmadienio laukimas čia jaučiamas stipriau nei Lietuvoje, žmonės atrodo, laukia tos dienos, bet religinė laukimo pusė daug silpnesnė. Išrinkti tik patogiausi ir linksmiausi Advento aspektai kaip susitikimai su šeima, laiko skyrimas artimiesiems, bet tuo viskas ir baigiasi. Kassekmadieninės Advento mišios? Ich habe noch nie davon gehört (vok. Ne, negirdėjau). Per trejus metus dar nesu sutikusi žmogaus, kuris lankytų bažnyčią ar kalbėtų apie tikėjimą; ši tema čia visiškai nereikšminga ir niekam neįdomi. Advento sekmadienį eilinis vokietis mieliau eis į Kalėdų mugę išgerti vyno nei į bažnyčią;

Kalėdinės mugės. Ir čia pereisime prie kalėdinių mugių. Ne paslaptis, kad Vokietija jomis garsėja. Kiekvieno, net mažiausio, miesto gatvėse prieš Kalėdas iškyla Kalėdų miestelis, kuris darbo dienomis būna puspilnis, bet savaitgalio vakarais pilnesnis už Akropolį per Juodąjį išpardavimą. Žmonės šėlsta su vyno puodeliais šokinėdami aplink mugę pagal Cicino stiliaus vokiškų dainų priedainius (pasirodo, įmanoma ir taip), vaikai bando sudoroti kupiną popierinį maišelį Schmalzkuchen’ų. Mugės vidury įsitaisiusiam DJ’ui leidžiant All I Want For Christmas ar tipines slidinėjimo dainuškas (kaip, pvz., ŠI), iš padebesų krenta dirbtinis sniegas putų pavidalu (o kas belieka, kai lauke +6°C). Iš visų pusių vis kiti kvapai – grilinamų dešrelių (arklienos (įprastas dalykas), Niurnbergo, Frankfurto…), cinamono, vyno, meduolių (Lebkuchen), varškės spurgų… Kiek mažiau medinių namelių su rankdarbiais (kojinėmis, kepurėmis, šalikais) ar kalėdiniais papuošimais (kičinėm blizgiom elektrinėm žvakėm ar skoningai sumeistrautomis žvakidėmis), bet pastarieji dėmesiu nedidžiaugia. Offtopic, bet jei kada nuspręsit imtis verslo per Kaziuką (ar bet kokią kitą mugę), tai žinokit, kad atsakymas į visus klausimus – maistas. Pavyzdys prieš nosį: nors maisto paviljonų čia kas antras, bet kiekvienas jų apgultas. Tipinis vokietis – vienoj rankoj dešra, kitoj du puodeliai ir dar prašo paduot dvi varškės spurgas. Taip kad mokykitės, mielieji. 😀 Nors, kaip ir minėjau, ir mažiausio miestelio pagrindinėse gatvėse pamatysite aukščiau aprašytų reginių, bet įspūdingiausios mugės vyksta, žinoma, didžiausiuose miestuose: Berlyne, Miunchene, Frankfurte, Niurnberge, Dresdene. Čia ne tik garsi muzika, bet ir „nuosavos“ čiuožyklos bei atrakcionai. Ką visuo tuo noriu pasakyti yra tai, kad vokiečiams labai svarbus kolektyvinis laukimas, džiaugsmas ne tik Kūčių vakarą, bet ir visą mėnesį iki jo. To reiktų pasimokyti ir kai kuriems iš mūsų.

kalėdinė mugė

Nei praeit, nei pravažiuot 😀

 

Maistas. Nenustebinsiu, bet kaip ir per kiekvieną susibūrimą, taip ir per Kalėdas, stalą užvaldo bulvės: virtos, keptos, salotose ar kukulių pavidalu. Stalas nenukraunamas 12 patiekalų (Vakarų šalys mažai ką apie tai težino), o ir galva dėl skaičiaus nesukama, bet vis tiek nebūna kur rankų ant stalo padėti. Iš vienos pusės vilioja kepta žąsis, iš kitos – mėsos vyniotinis, o dar iš virtuvės atsklinda „Kalėdų bobos“ aromatas. Kūčių vakarą ant stalo dažniausiai garuoja dešrelės su raugintais kopūstais (Sauerkraut). Per Kalėdas jau kas rimčiau. Pagrindinis patiekalas dažniausiai patiekiamas su raudonaisiais kopūstais, bulvių salotomis ar mišraine panašia į mūsų tradicinę, baltąją mišrainę. Maistas riebus, todėl kelnes praplatinti norisi jau po pirmos lėkštės. Nebaigus pagrindinių patiekalų vis daugiau žvilgsnių sulaukia desertai. Užvis vokiškiausiai, bent jau man, ant stalo atrodo tipinis vokiškas pyragas – Dresdner Stollen. Tai mielinis skanumynas su džiovintais vaisiais ir geroku cukraus pudros pluoštu viršuje. Visuose kituose desertuose: leduose, tortuose, pyraguose, sausainiuose išskirtinai jaučiamas cinamono, marcipano, riešutų, kardamono, obuolių skonis. Kasmet Kalėdų laikotarpiu prekybos centruose net galima rasti Special Christmas Edition meduolių, obuolių ir cinamono skonio ledų ir jogurtų; mėnesiui įprastus desertus pakeičia tokie patys, bet, pavyzdžiui, su marcipanais ar cinamonu. Nors patiekalai nuo lietuviškų kiek ir skiriasi, bet kultūrinio šoko negavau: bulvės namie, bulvės ir prie vokiško stalo 😀

 

 

No Comments

Post A Comment