Kai norisi dovanoti | Life is a theatre
15975
single,single-post,postid-15975,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,side_area_uncovered_from_content,qode-theme-ver-9.1.3,wpb-js-composer js-comp-ver-4.11.2.1,vc_responsive

Kai norisi dovanoti

pavasaris

14 May Kai norisi dovanoti

Būna metuose tokia diena, kai jautiesi ypatingai. Kai norisi šypsotis ir atrodo, kad visos gėlės – tau. Gimtadienis. O švęsti gimtadienį pavasarį, o ypač gegužę, kai viskas žydi ir kvepia, kai gyvenimas įgauna naujų spalvų ir visos blogos nuotaikos išsisklaido – lyg dar viena dovana, kurią tau suteikė pasaulis.

Šiandien mano mamos gimtadienis, kuris man visada asocijavosi su viena gražiausių ir ypatingiausių dienų metuose. Ir visą dieną jaučiuosi taip, lyg jis būtų ir mano. Nuo mažų dienų (bent jau kiek save pamenu) žinojau, kad šiandien – ypatinga diena. Būdamos vaikais su sese mamos gimtadieniui pradėdavome ruoštis dar prieš kelis mėnesius, pačioj pavasario pradžioj. O mūsų dovanų idėjos buvo nuo puodelio kavai, kurią mama tebegeria, pripildyto jos mėgstamais saldainiais iki „auksinio“ pakabuko, kuris, mum atrodė, tiks prie mamos akių. Ir visada jos mėgstamų alyvų puokštė. Alyvos išvis buvo topas, ne tik gimtadieniui, bet ir kožnai dienai. 😀 Iš pradžių atrodė, na kaip gi gali kažkam patikti kažkokia gatvinė gėlė, auganti ant kažkokio medžio kiekvienam kieme, pff. O dabar šis kvapas labiausiai primena tas šiltas pavasario dienas ir tuos auksinius vakarus, kai aplink namą klykdami sukasi paukščiai, o mes mamai nešam glėbį violetinių alyvų. Tik šis kvapas labiausiai nuneša namo, kai liūdna. Ir tik šis kvapas labiausiai primena mamą.

Kas man dar primena mamą?

Burokėlių sriuba. Nes ji gamina ją skaniausiai.

Mojavimas per langą. Klasika. Galioja iki šiol. Reik mojuot kol tavęs visai nesimato, jei neatmojuosi, pagrobs ragana, tikriausiai, nežinau.. Nes iki šiol atmojuoju.

Boulingas. Nes kartą sužaidusi negali sustoti. 😀

Rytinė kava. Nes jau šimtą metų rytais ji ją geria balkone. Ir be šito ritualo niekur nė iš vietos.

Sijonai. Nes kelnės jai neegzistuoja. Va, kokia dama. 😀

Ledai. Yra sausainių monstras, o yra, pasirodo, ir ledų. 😀

Pudra tamsioje dežutėje, kurios pavadinimo net nežinau. Nuo vaikystės likęs vaizdas – mama išsiima birią pudrą ir žiūrėdama į tą nykštukinį veidrodėlį greitai patapšnoja kelis kartus kempinėle (ar kaip čia pavadinus) per veidą, nes iš namų išeiti galima tik padoriai atrodant, nū!

Alyvos. Alyvų kvapas, spalva, medžiai. Pasikartojau, bet to pamiršt negalima.

Tvarka. Tvarka turi būt, kad man čia jokių puodelių ant stalų.

Vaisiai ir daržovės. Patiekalas ne patiekalas, jei prie jo nebus salotų. O vasara ne vasara, jei nevalgai uogų ir vaisių. Nu kas čia dabar, gi vitaminų reikia. Ir teisingai!

Susigraudinimas. Oro uoste ar prieš važiuojant į oro uostą. Ar šalia oro uosto. Ar namie aunantis batus norint važiuot į oro uostą.

Diiiiiiiiidelė šypsena ir labiausiai išskiestos rankos norint apkabinti. Ir susigraudinimas. 😀 iš džiaugsmo.

Ir dar daug kitų dalykų, kurie vis ateina į galvą, bet neturiu laiko, reikia spėt dar iki vidurnakčio, gimimo dieną, viską išsiųsti, nes kitaip juk nesiskaitys. 😀

Kai esi toli, sunku sugalvoti, ką padovanoti, kad dovana priverstų pasijusti taip, lyg būtum arčiau nei esi. Ir idėja įrašą įteikti kaip mielą gimtadienio staigmenėlę man kilo rašant gimtadienio laišką mamai. Atrodė, kad dar tiek daug, ko galėčiau palinkėti, kad sutilptų nebent į kokį įrašą, jau net nesakau, kad mama – mano fanė ir visus įrašus tikriausiai perskaitė daugiau kartų nei aš. O be to, kodėl nesuteikti šiai ypatingai progai vietos mano blog’e, juolab nežinau kada paskutinį kartą kažką rašiau.

Tai sveikinu Tave, Mama, su gimtadieniu! Dar kartą. Lietuviškai. 😀 Ir linkiu visko, ko jau palinkėjau + visko po dvigubai.

Ačiū, kad esi.

Nuotrauka daryta Vilniuje per Mamos gimtadienį 2017-aisiais. :)

No Comments

Post A Comment