Tai sakot Barselonoje gyventi galima? | Life is a theatre
15981
single,single-post,postid-15981,single-format-standard,ajax_fade,page_not_loaded,,side_area_uncovered_from_content,qode-theme-ver-9.1.3,wpb-js-composer js-comp-ver-4.11.2.1,vc_responsive

Tai sakot Barselonoje gyventi galima?

Sagrada Familia

11 Mar Tai sakot Barselonoje gyventi galima?

Kad žinotumėt kaaaaip aš pasiilgau rašymo! Paskutinį kartą rašiau gegužės mėnesį 2018aisiais, ir tai tik vieną įrašą ir tik todėl, kad tai buvo dovana Mamai. Būnant toli norėjosi padovanoti dalelę prisiminimų ir įrašas bloge pasirodė gera idėja, kuri suartina. Kad ir kaip ten bebūtų – grįžau. Nesinori teisintis, tad tik pasakysiu, kad neturėjau savo kompiuterio. Ir štai pagaliau aš jį turiu, metas kibti į rašymą.

Kas nutiko per tą laiką, per tuos metus ar net dvejus? Na, persikrausčiau atgal į Berlyną, bet apie šitą buvau užsiminusi vloge. Čia jau virš metų (t.y. nuo pat įsikraustymo pradžios) tebedirbu tą patį darbą.  Gyvenu ten pat, kur ir prieš metus ir kol kas dar niekas neišvarė už garsiai klausomą Queen, ABBA, Hozier ir Sam Smith. 😀 Dabar ruošiuosi IELTS egzaminui. Prieš pradedama maniau, kad tai tik vaikų žaidimas, juk anglų mokiaus nuo septynerių, kalbą sėkmingai tebenaudoju iki šiol. Bet, pasirodo, ne taip viskas lengva ir žiūrėti serialus originalo kalba ir kalbėtis su draugais angliškai nepakanka. Jei kas norėtų patarimų ir įžvalgų ruošiantis IELTS, just let me know. Turiu medžiagos, kanalų, kuriuos verta sekti itt. Kas ten dar?.. Oras toks keistas, šalta. Susirgau. Nes, matot, aną savaitę buvau Barselonoje, kur jau tikras, šiltas pavasaris. Apie tai šiandien ir papasakosiu.

Barselona – daugelio svajonių miestas. Mano mielai sekamas Orijus Gasanovas (žurnalistas, keliautojas) jį įvardija kaip jo TOP1 Europos miestą. O jis matė miestų. Vis dėlto aš bilietus nusipirkau net neplanavusi, tiesiog kaip visada naršiau kelionių svetaines (na, žinot, hobis toks, kai darbe laisva minutė) ir pamaniau, kad norėčiau ilgojo savaitgalio išvykos. Jau šimtas metų kaip tokios neturėjau. Pažiūrėjau ten, palyginau su tuo ir po mėnesio mes jau Barselonoje.

Mes, kaip dažniausiai būna, nelabai ruošėmės, t.y. negooglinom, ką ten tokio pamatyti, nesėdėjom naktim piešdami planą spalvotais pieštukais. Žinot, mum svarbu skaniai pavalgyti, pajausti tą vietinių ritmą, pasėdėti, kur vietiniai sėdi, eiti, kur vietiniai eina. O Barselonoje tai ganėtinai sunku padaryti: miestas aktyviai lankomas, viskas orientuota į turistus ir autentiškumo jei ir yra, tai jis vėlgi – turistams. Kovas visai ne sezono metas, bet žmonių ten dabar daugiau nei Berlyne (o čia, Berlyne, jų  virš 3.5 milijonų). Bent jau taip atrodo. Kai pereini gatvę atrodo, kad esi mūšyje ir bėgi galabyt prieš tave ateinančių priešų arba kiek draugiškesnis įsivaizdavimas: atrodo, kad esi judrioje Tokijo gatvėje (kaip aš tai įsivaizduoju, nes dar nesu ten buvusi). Bet kas vertė mano galvą suktis yra tai, kaip miestas suplanuotas. Tikriausiai esat matę kaip Barselona atrodo iš viršaus, koks jos išplanavimas? Jei ne, spauskit ČIA arba ČIA. Visas miestas susideda iš identiškų kvadratėlių. Kai vaikštai tarp pastatų vis atrodo, kad ką tik čia buvai, praeini, o sekanti gatvė lygiai tokia pati. Ir trečia, ir dešimta. Po valandos vaikščiojimo identiškai suprojektuotomis gatvėmis, pradėjo darytis nejauku. Atrodė, kad patekau į kažkokią kitą planetą, kurioje įstrigau toje pačioje pusės kilometro atkarpoje. Ir neapsirikit – viskas tai man būnant blaivai. Haha. Bet architektūra labai graži, savotiška. Priminė Portugaliją, kas visai nėra stebėtina. Nors Ispanijoje šito geriau nesakyti, jiems nepatinka, kai žmonės juos lygina su Portugalija ar išvis neatskiria, kas yra kas. Bet aš iš anksto žinojau, kad norėsiu pamatyti jūrą, Sagrada Familia ir Güel parką. Visa kita – kaip sau norim. Ir tai pavyko įgyvendinti labai lengvai. Likęs laikas buvo skirtas kitų objektų lankymui, važinėjimuisi autobusu (pirkom, beje vieną bilietą visoms dienoms iškart, labai apsimokėjo, nes vien autobusas iš  oro uosto į miestą kainuoja 5.9 eur, tai sužinojusi truputį šokiravausi) 😀 ir valgymui.

Ispanijoje (o veikiau Barselonoje)  dar neteko ragauti nė vieno valgio, kuris man nepatiktų. Jamon kumpis, paella, tapas, tradiciniai saldumynai ir kepiniai – viskas buvo labai skanu. Ką patarčiau paragauti? Visko. Tikrai visko. Bet kapstykitės, ieškokite autentiškų, ispaniškų restoranų ar kavinių. Jų yra, tik reikia paieškoti. Štai mes buvome Cervezeria el Vaso de oro. Žinot, kas man ten patiko? Niekas, visiškai niekas nei suprato, nei kalbėjo, nei bandė suprasti anglų ar kokią kitą kalbą (prigavau jus su tuo “Niekas, visiškai niekas”, ane?). Tik ispaniškai. Tuo metu, kai buvome, nebuvo nė vieno užsieniečio, visi aplinkiniai kalbėjo ispaniškai, kai kurie, atrodė, atėjo į antrus namus, pasisveikino su Pablo, pabučiavo Rodrigą ir užsisakė tapas. Tą padarėme ir mes – užsisakėme tapas. Ir tos alyvuogės buvo skaniausios mano gyvenimo alyvuogės, nemeluoju. Ne per sūrios, labiau į saldumo pusę, ne per rūgščios – idealios. Dedu ranką prie širdies, skanesnių nevalgiau. Įdarytos tunu. Dar vienas must-try, mano kuklia nuomone, yra tradicinis Jamon kumpis. C’mon, šitą tai būtinai. Bent gabalėlį. Tapas su šiuo kumpiu daromas iš paskrudintos (spėju, krosnyje) duonos, apteptos šviežiais pomidorais ant viršaus uždedant visą pluoštą šio aromatingo stebuklo. 😀 Dar Barselonoje daug alternatyvių kavinių “moderniems” žmonėms, kur blynai kepami iš kokosų miltų, o užpylui naudojamas kokosų lapų sirupas ir apibarstoma figomis, mandarinais ir konservuotais obuoliais. Dėl šitų nesijaudinkit, tokių vietų daug ir jos visą diena-visą naktį sausakimšos. Kalbant apie sausakimšą, tai vakare susiradom fainą vietelę, kurioje žmonės skanauja gėrimus, kalbasi ir užkandžiauja. Vieta rūsyje, rūsys nelabai didelis, bet autentiškai kvepia pelėsiu 😀 bet, matyt, dėl atmosferos labai gerai įvertintas tarp vietinių pasisedėjimo vietų. Ten, dėl perpildytos erdvės, buvom susodinti prie ilgo, sakytum, vikingų stalo galingom kojom. Ir būtent šioje vietoje, kuri nebežinau kaip vadinasi, ragavau skaniausią sangriją: su ryškia saldžia vynuogių ir apelsinų nata. Išvada: kartais nereikia išsigąsti pergrūstos, beorės patalpos, kurioje nėra langų – ten tavęs gali laukti skaniausias tradicinis sumuštinis ir gėrimas. 😀

Dėl transporto, kaip ir minėjau, jei liekate bent kelioms dienoms ir planuojate keliauti, apsimoka pirkti vieną bilietą (pvz. 48val., 72 val. itt.). Ir jei iš oro uosto norite keliauti į miestą autobusu, pirkite bilietą ne iš vairuotojo, o iš automato, kuris pastatytas prie pat autobuso stotelės. Keli metrai nuo paties autobuso jam sustojus. Taip sutaupysite beveik šešis euriukus in a long run.

Ir kaip vis dėlto aš apibendrinčiau savo kelionę? Pasisekė su oru, nes nors ir vėjuota, švietė saulė ir pirmąkart šiais metais užsidėjau akinius nuo saulės, haha. Architektūra graži ir kartais jautiesi kaip pasakoje. Ne vien todėl, kad atrodo, jog užstrigai besikartojančioje gatvėje, bet ir todėl, kad aplinka labai graži. Kartais sustodavau ir analizuodavau visus vykruntasus ant balkonų ir fasadų. Žavesio miestui suteikia jūra. Ne kartą įsivaizdavau, koks afigienas (nežinau, kokį kitą žodį pavartoti) būtų Berlynas, jei ir jame būtų tikrų paplūdimių (ne tų, kuriuos dabar ant upės krantų sukonstruoja barai, su atsivežtu smėliu ir palmėm vazonuose, nors ką aš žinau, irgi labai fainai). Na, dėl maisto, tai kita istorija, bet užtvirtinimui tik pakartosiu, kad tai mano skonio virtuvė. Ar grįžčiau? Gal. Gal. Bet jei būtų pasirinkimas kitas, nelankytas miestas, ar Barseloną, tai įdomumo dėlei rinkčiaus kitą miestą. Mano nuomonė tokia, kad pasaulis didelis, miestų daug ir kam kartoti tuos pačius, jei yra kitų? 😀 Nors pati bent keturis kartus buvau Varšuvoje ir tris Rygoje 😀 Tiesiog jaučiu, kad didesnė dalis miesto išnaršyta ir aplankyta. Varnelė uždėta ant daugelio lankytinų objektų. Nors žinau, kad apsilankymas paviršutiniškas ir dar daug, ką galima būtų atrasti, bet savo žodį tariau 😀

Na ir pabaigai – su kovo 11! Jei ne laisva Lietuva, tai tik svajočiau apie tokias keliones ir kitų kultūrų pažinimą. Nepriimkim laisvės kaip savaime suprantamo dalyko (nors gal reiktų?). Pasaulyje dar daug savo teisių neturinčių žmonių ir valdovų-tironų, kurie darys viską, kad tos laisvės nebūtų. Tai ačiū jum labai, kad skaitėt, jei turit klausimų ar komentarų, kreipkitės. Gražaus likusio vakaro ir buenos noches! (kol visą rašliavą perskaitysit, tai ir labanaktuko reiks)

P.S. Atsakant į antraštės klausimą: taip, Barselonoje gyventi galima, Bet reiks daug euriukų. Matėm, kad 25 kv. metrų, man rodos (iki 30 kv. m, bet kokiu atveju) butuko nuoma mėnesiui kainuoja 600 pinigų. Fainai taip.

O dabar, pasiekusiems pačią apačią, apdovanojimas: kelios nuotraukos.

                                        IMG_20190303_114606                              IMG_20190303_113733

                                        IMG_20190302_132411                             IMG_20190302_141135

                                        IMG_20190303_140346-01                             IMG_20190301_173722-01-02

                                                                                    IMG_20190302_173749-01

 

No Comments

Post A Comment