Veronika, Author at Life is a theatre | Page 3 of 3
-1
archive,paged,author,author-veronika,author-2,paged-3,author-paged-3,bridge-core-1.0.5,ajax_fade,page_not_loaded,,side_area_uncovered_from_content,qode-theme-ver-18.1,qode-theme-bridge,qode_header_in_grid,wpb-js-composer js-comp-ver-6.0.2,vc_responsive
 

Author: Veronika

    [vc_single_image image="15246" img_size="full" add_caption="yes" alignment="center" qode_css_animation="element_from_bottom"]   Vargu ar kada rimtai buvau susimąsčiusi apie Portugaliją. Rimčiau šiuo kraštu pradėjau domėtis tik nusipirkusi lėktuvo bilietus. Tas žemės lopinėlis man asocijavosi su pasakymu „Mes ne Ispanija!!!“, kas buvo visai miela, nes priminė Lietuvos ir Latvijos situaciją. Ką dar žinojau?.. kad valstybinė...

Sekmadienis - blynadienis ir niekaip kitaip! Norėjosi kažko kito nei lietiniai, amerikietiški ar miltiniai blynai, teliko improvizuoti. Internetų vandenys prieš kelis mėnesius man atplukdė bananų „kiaušinienės“ receptą (bananas + kiaušinis ir į keptuvę). Skanu, bet lyg kažko trūktų. Per paprasta, per greita, huehue. Bet jei norisi...

Jau veikiausiai tradiciškai receptą apibūdinu žodžiais „skanu, greita, lengva“. Greitu metu, neabejoju, tai taps ir mano puslapio sentencija, kaip koks „Veni, vidi, vici“ (lot. atėjau, pamačiau, nugalėjau). Bet tokia dalia ir noriu ar nenoriu, privalau ištarti - šis iš klumpių verčiančio sūrio torto receptas greitas, lengvas, o...

Vieną tingų šeštadienio rytą pabudau iš sapno, nuvedusio mane į obuolių ir cinamono pasaulį.. meluoju, tiesiog turėjau obuolių ir norėjau blynų. Šiaip supratau kaip ilgai nevalgiau ir kaip pasiilgau lietinių su obuoliais ir cinamonu. Tų iš vaikystės. Nė nespėjusi atsitokėti jau maišiau tešlą. O ką?...

Man kugelis - tai kuo tikriausias išsigelbėjmas, kai baigiasi maisto atsargos. Sudedamųjų dalių vos kelios, paruošimas neužtrunka nė penkiolikos minučių (tarkuojant rankomis; turint prietaisą ruošimui skirsite vos kelias minutes), o ir labai skanu. Bandžiau ne vieną receptą, visi turėjo kažką ypatingo - tai su kumpiu,...

Žinot tą jausmą, kai norit pasakyt tiek daug, o nepasakot nieko? Atrodo, kad žodžiai nepajėgūs išreikšti viso to, kas  galvoje (o jei ir pajėgūs, tai užtruktų bent kelias dienas). Taigi jūs nesivarginat ir pasiduodat išlemendami „Meh“ (arba „Jeeetus, taip tingiu kalbėt, gal kada kitąkart“ taip...